Apskritai 2023–2024 mokslo metai – ypatingi 11-okams. Jų jau artimiausiu metu lauks tarpiniai patikrinimai, t. y. jie laikys VBE pirmąją dalį. Taigi galime daryti išvadą, jog tam tikrą VBE laikymo jausmą mokiniai patiria jau 11-oje, o ne 12-oje klasėje. Natūralu, kad apie tai, kokius egzaminus rinksis, gimnazistai turės pradėti galvoti vis anksčiau.
Optimalus metas rinktis egzaminus – II-oje gimnazijos klasėje
Svarstyti apie VBE jaunuoliai turėtų pradėti jau 10-oje (II-oje gimnazijos) klasėje, gal net ir anksčiau, o ne likus kiek daugiau nei pusmečiui iki egzaminų sesijos.
Vilniaus Antakalnio gimnazijos edukologė, ugdymo karjerai specialistė Gintarė Kolesnikova rekomenduotų jaunuoliams kuo anksčiau aktyviai įsitraukti į dominančias akredituotas savanorystės veiklas (pvz., nuo 14–16 metų). Siekdami susipažinti su skirtingų profesijų atstovais, jų darbo specifika, moksleiviai turėtų vykti į pažintinius vizitus įmonėse, organizacijose.
Kur rasti atsakymą, kokius egzaminus rinktis?
Realius vaiko gebėjimus atskleisti, juos siejant su profesiniais lūkesčiais, gali mokytojai dalykininkai, dalindamiesi savo pastebėjimais su mokiniais ir jų tėvais. Ugdymo karjerai specialistė pataria girdėti juos bei skirti laiko pokalbiams su jais.
Karjeros specialisto konsultacijos gali padėti atskleisti mokino stipriąsias ir silpnąsias puses, geriau pažinti save ir atrasti sąsajų su karjera, surasti įrankius, padedančius rinktis profesiją, parinkti ir padėti atlikti karjeros testus, drauge vykti į pažintinius vizitus įmonėse, teikti pagalbą kuriant karjeros planą ir kt.
Mokiniams, anot G. Kolesnikovos, verta susipažinti ir su įvairiais stojimą reglamentuojančiais dokumentais, teisės aktais: geriausia jau 10-oje klasėje, o 12-oje klasėje reikėtų skirti laiko gilesnei jų analizei, pavyzdžiui, pasidomėti konkursinio balo sandara, paanalizuoti kiekvienos aukštosios mokyklos konkursinio balo sistemą, valstybės finansuojamų vietų skaičių, nuvykti į studijų muges, dominančias aukštąsias mokyklas, pasidomėti alumnų veikla, programomis, patyrinėti dominančių sričių žymių žmonių biografijas.
Ugdymo karjerai specialistė pataria nepamiršti neribotų interneto galimybių. Niekur neišėję iš namų galite analizuoti studijų programas, trukmę, formas, darbo rinką ir kt. Daugeliui žinomi, bet vertingi aktualios informacijos šaltiniai – tinklalapiai aikos.lt, lamabpo.lt, nsa.lt ir kt.
Kiek egzaminų iš tiesų reikėtų pasirinkti?
Jeigu jaunuolis svarsto studijuoti universitete, jam bus reikalingi mažiausiai 3 VBE: „Taigi, laikyti tiek 2, tiek 7 egzaminus nėra tikslinga, jei profesiniai lūkesčiai siejami su studijomis aukštosiose mokyklose“, – teigia ugdymo karjerai specialistė.
Renkantis egzaminus ir priimant kitus svarbius sprendimus reikėtų neskubėti: labai svarbu remtis patikima informacija. Renkantis egzaminus reikia tikėti dokumentais, o ne tuo, ką pasakė draugas ar kaimynė. Tiesa, pasak karjeros specialistės, reikėtų nagrinėti patikimus šaltinius, nes tai yra atitikimo kriterijai (teisės aktai atnaujinami maždaug kas dvejus metus, todėl nebūtinai tai, kas tiko draugui, tiks ir tau). Teisės aktai skelbiami lamabpo.lt interneto svetainėje.
Kaip elgtis tiems, kurie dar nežino, kur norėtų stoti ir ką apskritai veiks baigę mokyklą?
Būna ir taip, kad net iki paskutinio momento mokiniai nėra tikri, ar renkasi tinkamus egzaminus ir ar jų prireiks stojant. Tad šiuo atveju išeitis – rinktis tų dalykų, kurie jums iš tikrųjų patinka ir neblogai sekasi, egzaminus.
„Mokiniams, kurie nežino, kur norėtų stoti ir ką apskritai veiks baigę mokyklą, rekomenduoju neskubėti. Mes visi esame skirtingi, unikalūs ir nuostabūs. Po mokyklos turite visišką teisę daryti metų ar ilgesnę pertrauką. Šie metai skirti savęs pažinimui. Susidarykite planą, išsikelkite tikslą, tam tikrą atskaitos tašką / datą, keliaukite, pažinkite save. Net ir liaudies išmintis sako, kad geriau 9 kartus pamatuoti ir tik tada kirpti“, – pataria G. Kolesnikova.
Svarbūs pasirinkimo proceso dalyviai – ir tėvai
Kartais tėvai per daug nesidomi egzaminų pasirinkimo procesu, esą jų vaikai – jau beveik ar visiškai suaugę, savarankiški, tačiau tai – didelė klaida: „Jūs – neatsiejama šio proceso dalis, todėl ypač rekomenduoju tėvams domėtis, įsitraukti į bendras veiklas su savo vaikais. Sakysite, jog daugelis paauglių vengia pokalbių apie ateitį, mokslo, darbo perspektyvas. Tačiau darbo praktikoje nemažai mokinių išsakė nuomonę, jog tėvai per mažai domisi jų gyvenimu ir veiklomis“ – savo patirtimi dalijasi pašnekovė.
Pasak jos, mokiniai teigia, jog tėvai jų nepalaiko, jiems stinga tolerancijos, jie pasikliauja stereotipais ir dažnu atveju nepaiso savo atžalų gebėjimų: „Siekdami padėti vaikams pasirinkti teisingiausią kelią, tėvai turėtų daugiau klausytis, ne teisti, kritikuoti ar replikuoti, o padėti atrasti tą tinkamiausią kryptį“, – pataria ugdymo karjerai specialistė.
Daugiau praktiškos informacijos apie VBE pasirinkimo aspektus rasite šiame straipsnyje.
Straipsnio autorė – Rūta Anusevičienė
Nuotraukoje – Gintarė Kolesnikova
